Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismas gali nukrypti nuo bendros restitucijos taisyklės ir nepriteisti ar sumažinti kompensaciją už daikto vertės sumažėjimą, jei toks nukrypimas pateisinamas. Tai gali būti daroma atsižvelgiant į šalių elgesį, sutarties sudarymo aplinkybes, jos tikslą ar kitas reikšmingas aplinkybes, kai įprastas restitucijos taikymas sukeltų nesąžiningą ar neteisingą rezultatą vienai iš šalių.
Ieškovė (pardavėja) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės (pirkėjos) 324 317,77 Eur dėl sugadinto turto. Ji reikalavimą motyvavo tuo, kad po pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, pritaikius restituciją, ieškovei statiniai grąžinti akivaizdžiai blogesnės būklės, su sugadinimais, kurių atsirado ne dėl normalaus nusidėvėjimo, o dėl statinių nepriežiūros ir netinkamo naudojimo.
Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodydamas, kad atsakovė privalėjo grąžinti statinius tokios būklės, kokie jie buvo sutarties nutraukimo metu, o jų natūralus nykimas po to nėra pagrindas reikalauti kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, pažymėdamas, kad atsakovė iki statinių perdavimo buvo faktinė jų valdytoja ir privalėjo pasirūpinti statiniais visą jų valdymo laikotarpį, t. y. nuo statinių jai perdavimo momento iki jų tinkamo grąžinimo ieškovei.
Kasacinis teismas nusprendė, kad, taikant restituciją, daiktą grąžinti privalanti šalis jį turi grąžinti tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų daikto nusidėvėjimą. Tuo atveju, jeigu daikto vertė sumažėjusi daugiau nei normalus daikto nusidėvėjimas, daiktą grąžinti privalanti šalis paprastai privalo atlyginti tokį normalų nusidėvėjimą viršijantį daikto vertės sumažėjimą. Nuo šios taisyklės galima nukrypti ir daikto vertės sumažėjimo nepriteisti ar jį sumažinti, jeigu pripažįstama, kad tai prieštarautų pačios sutarties esmei ar teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Vienas iš tokių nukrypimo nuo minėtos taisyklės pagrindų galėtų būti šalių elgesys, lėmęs sutarties nutraukimą, sutarties sudarymo aplinkybės ir tikslas, kitos reikšmingos aplinkybės, kurioms esant klasikinis restitucijos taikymas reikštų nesąžiningumą, neteisingumą vienos iš šalių atžvilgiu.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad, sprendžiant dėl restitucijos, turėjo būti atsižvelgiama į šalių sudarytos sutarties sudarymo tikslus, jos nutraukimo priežastis. Esant teismų nustatytai aplinkybei, jog statiniai buvo parduodami iš esmės dėl valstybinės žemės nuomos teisės įgijimo ir abiem šalims suvokiant, kad jie bus griaunami, vietoj jų vystant naują statybos projektą, ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad atsakovė toliau rūpinsis statiniais ir juos remontuos. Šiuo atveju reikšmingos buvo ir kitos nustatytos aplinkybės, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės ir kad ieškovė valstybinės žemės nuomos sutartį sudarė neturėdama tikslo šiame sklype esančių statinių naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turi būti atsižvelgiama į šias nustatytas aplinkybes.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad nuo to momento, kai atsakovė suvokė, kad turės grąžinti statinius ieškovei, iki statinių tinkamo grąžinimo jai kilo pareiga rūpintis statiniais iki jų perdavimo ieškovei, siekiant išsaugoti statinių vertę per šį laikotarpį, tačiau atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimą.
Bylos Nr. e3K-3-157-611/2025 (2025-10-23).
Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.
Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.