Temos Archyvai: Naudinga žinoti

LAT: nutraukiant pirkimo–pardavimo sutartį gali būti nukrypstama nuo bendrų restitucijos taisyklių

Parašykite komentarą

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išaiškino, kad teismas gali nukrypti nuo bendros restitucijos taisyklės ir nepriteisti ar sumažinti kompensaciją už daikto vertės sumažėjimą, jei toks nukrypimas pateisinamas. Tai gali būti daroma atsižvelgiant į šalių elgesį, sutarties sudarymo aplinkybes, jos tikslą ar kitas reikšmingas aplinkybes, kai įprastas restitucijos taikymas sukeltų nesąžiningą ar neteisingą rezultatą vienai iš šalių.

Ieškovė (pardavėja) kreipėsi į teismą prašydama priteisti iš atsakovės (pirkėjos) 324 317,77 Eur dėl sugadinto turto. Ji reikalavimą motyvavo tuo, kad po pirkimo–pardavimo sutarties nutraukimo, pritaikius restituciją, ieškovei statiniai grąžinti akivaizdžiai blogesnės būklės, su sugadinimais, kurių atsirado ne dėl normalaus nusidėvėjimo, o dėl statinių nepriežiūros ir netinkamo naudojimo.

Pirmosios instancijos teismas ieškinį atmetė, nurodydamas, kad atsakovė privalėjo grąžinti statinius tokios būklės, kokie jie buvo sutarties nutraukimo metu, o jų natūralus nykimas po to nėra pagrindas reikalauti kompensacijos. Apeliacinės instancijos teismas šį sprendimą panaikino ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, pažymėdamas, kad atsakovė iki statinių perdavimo buvo faktinė jų valdytoja ir privalėjo pasirūpinti statiniais visą jų valdymo laikotarpį, t. y. nuo statinių jai perdavimo momento iki jų tinkamo grąžinimo ieškovei.

Kasacinis teismas nusprendė, kad, taikant restituciją, daiktą grąžinti privalanti šalis jį turi grąžinti tokios būklės, kokios gavo, atsižvelgiant į normalų daikto nusidėvėjimą. Tuo atveju, jeigu daikto vertė sumažėjusi daugiau nei normalus daikto nusidėvėjimas, daiktą grąžinti privalanti šalis paprastai privalo atlyginti tokį normalų nusidėvėjimą viršijantį daikto vertės sumažėjimą. Nuo šios taisyklės galima nukrypti ir daikto vertės sumažėjimo nepriteisti ar jį sumažinti, jeigu pripažįstama, kad tai prieštarautų pačios sutarties esmei ar teisingumo, protingumo, sąžiningumo principams. Vienas iš tokių nukrypimo nuo minėtos taisyklės pagrindų galėtų būti šalių elgesys, lėmęs sutarties nutraukimą, sutarties sudarymo aplinkybės ir tikslas, kitos reikšmingos aplinkybės, kurioms esant klasikinis restitucijos taikymas reikštų nesąžiningumą, neteisingumą vienos iš šalių atžvilgiu.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad, sprendžiant dėl restitucijos, turėjo būti atsižvelgiama į šalių sudarytos sutarties sudarymo tikslus, jos nutraukimo priežastis. Esant teismų nustatytai aplinkybei, jog statiniai buvo parduodami iš esmės dėl valstybinės žemės nuomos teisės įgijimo ir abiem šalims suvokiant, kad jie bus griaunami, vietoj jų vystant naują statybos projektą, ieškovė negalėjo turėti teisėto lūkesčio, kad atsakovė toliau rūpinsis statiniais ir juos remontuos. Šiuo atveju reikšmingos buvo ir kitos nustatytos aplinkybės, kad pirkimo–pardavimo sutartis buvo nutraukta dėl ieškovės kaltės ir kad ieškovė valstybinės žemės nuomos sutartį sudarė neturėdama tikslo šiame sklype esančių statinių naudoti pagal jų tiesioginę paskirtį. Kasacinis teismas konstatavo, kad bylą iš naujo nagrinėjant pirmosios instancijos teisme turi būti atsižvelgiama į šias nustatytas aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas taip pat pažymėjo, kad nuo to momento, kai atsakovė suvokė, kad turės grąžinti statinius ieškovei, iki statinių tinkamo grąžinimo jai kilo pareiga rūpintis statiniais iki jų perdavimo ieškovei, siekiant išsaugoti statinių vertę per šį laikotarpį, tačiau atsižvelgiant į normalų jų nusidėvėjimą.

Bylos Nr. e3K-3-157-611/2025 (2025-10-23).

Ši Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis yra galutinė ir neskundžiama.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra vienintelis kasacinis teismas įsiteisėjusiems bendrosios kompetencijos teismų sprendimams peržiūrėti. Kasacinio teismo pagrindinė paskirtis – užtikrinti vienodą bendrosios kompetencijos teismų praktiką valstybėje.

Šio pranešimo tikslas – informuoti visuomenę apie kasacinio teismo nagrinėjamas bylas ir jose sprendžiamus esminius teisės aiškinimo ir taikymo klausimus. Tai nėra oficialus Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutarties tekstas. Pranešimas neatspindi visos nutartyje išdėstytos teisinės argumentacijos, juo negali būti remiamasi kaip bylų nagrinėjimo teisės šaltiniu.

Darbo kodekso nuostata, pagal kurią darbo ginčų komisijoje ginčo šalių patirtos išlaidos nepriteisiamos, neprieštarauja Konstitucijai

Parašykite komentarą

Konstitucinis Teismas šios dienos nutarimu pripažino, kad Darbo kodekso (toliau – DK) 217 straipsnio 3 dalis (2017 m. birželio 6 d. redakcija) neprieštarauja Konstitucijai.

Pareiškėjas Lietuvos Aukščiausiasis Teismas į Konstitucinį Teismą kreipėsi sustabdęs civilinę bylą, kurioje sprendžiama dėl nuostolių – bylinėjimosi išlaidų, patirtų ikiteisminiame darbo ginčų nagrinėjimo procese, atlyginimo priteisimo.

Pareiškėjas prašė ištirti, ar Konstitucijos 30 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams neprieštarauja DK 217 straipsnio 3 dalis (2017 m. birželio 6 d. redakcija).

Pareiškėjo teigimu, pagal DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintą teisinį reguliavimą, nesuteikus teismui teisės atsižvelgiant į individualias bylos aplinkybes (patirtų išlaidų pagrįstumą ir būtinumą, šalies sąžiningumą ir kt.) priteisti darbo ginčą laimėjusiai šaliai jos darbo ginčų komisijoje turėtas išlaidas (pvz., advokato pagalbos išlaidas), kyla abejonių dėl šios nuostatos atitikties Konstitucijos 30 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams, pagal kuriuos, pareiškėjo manymu, asmeniui padaryta žala, įskaitant procesinio pobūdžio nuostolius, susijusius su pažeistos teisės gynimu, turėtų būti teisingai atlyginta.

Spręsdamas dėl ginčyto teisinio reguliavimo atitikties Konstitucijos 30 straipsniui, 109 straipsnio 1 daliai, konstituciniams teisinės valstybės, teisingumo principams, Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad, pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, asmuo, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę kreiptis į teismą, o pagal jos 109 straipsnio 1 dalį, teisingumą Lietuvos Respublikoje vykdo tik teismai. Pagal Konstituciją, asmens teisės turi būti ginamos ne formaliai, o realiai ir veiksmingai, taigi iš Konstitucijos, be kita ko, jos 30 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų, kyla įstatymų leidėjo pareiga nustatyti tokį teisinį reguliavimą, pagal kurį asmens teisė ginti savo teises ar laisves teisme būtų įgyvendinama realiai ir veiksmingai, numatant būtinų ir pagrįstų išlaidų šiai teisei įgyvendinti atlyginimą. Iš Konstitucijos, be kita ko, jos 30 straipsnio 1 dalies, kylanti asmens, kurio konstitucinės teisės ar laisvės pažeidžiamos, konstitucinė apsauga, apimanti būtinų ir pagrįstų bylinėjimosi išlaidų, patirtų teismo procese, kompensavimą, neapima ikiteisminės ginčų nagrinėjimo stadijos, kai ginčas sprendžiamas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoje institucijoje ir ginčo šalių patirtos išlaidos nėra būtinos. Todėl įstatymų leidėjas, pasinaudodamas savo diskrecija nustatyti specialią ikiteisminę ginčų nagrinėjimo tvarką, atsižvelgdamas į ikiteisminiu ginčų sprendimu siekiamus tikslus, gali nustatyti kreipimosi į ikiteismines ginčų institucijas sąlygas, be kita ko, numatyti, kaip ir kokiu mastu atlyginamos tokiu būdu sprendžiant ginčus patiriamos išlaidos.

Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad, pagal Konstitucijos 30 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su šio straipsnio 2 dalimi, neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimo priteisimas yra vienas iš pažeistų teisių ar laisvių gynimo teisme būdų. Taigi Konstitucijoje garantuojama asmens teisė į neteisėtais veiksmais padarytos žalos atlyginimą apima, be kita ko, ir išlaidų, patirtų dar prieš kreipiantis į teismą, atlyginimą tais atvejais, kai šios išlaidos kyla iš neteisėtų veiksmų.

Šioje konstitucinės justicijos byloje ginčytoje DK 217 straipsnio 3 dalyje reguliuojami bylinėjimosi išlaidų paskirstymo santykiai sprendžiant darbo ginčus darbo ginčų komisijoje, kai ginčas sprendžiamas valstybės biudžeto lėšomis finansuojamoje institucijoje, kurioje ginčo šalių patiriamos išlaidos nėra būtinos.

Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad tokiu teisiniu reguliavimu, pagal kurį darbo ginčų komisijoje darbo ginčai dėl teisės nagrinėjami nemokamai ir ginčo šalių patirtos bylinėjimosi išlaidos nepriteisiamos, ne tik palengvinamas ir pagreitinamas darbo ginčų nagrinėjimo procesas, darbo ginčų komisijai neturint spręsti dėl ginčo šalių patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo, bet ir, ginčą inicijavusiai šaliai nepatiriant rizikos finansiškai nukentėti dėl ginčo iškėlimo nepalankios bylos baigties atveju, paprastai silpnesnė ekonominiu ir socialiniu požiūriu darbo ginčų šalis – darbuotojai skatinami aktyviau ginti savo pažeistas teises, išvengiama situacijų, kai finansinė rizika – galimas kitos ginčo šalies patirtų išlaidų atlyginimo kompensavimo priteisimas – atgraso darbuotojus nuo savo pažeistų teisių gynimo ir daro darbo ginčų nagrinėjimą nepatrauklų. Taigi ginčytas teisinis reguliavimas darbo ginčų nagrinėjimą daro prieinamesnį. Priešingu atveju, t. y. numačius darbo ginčų komisijoje patirtų bylinėjimosi išlaidų paskirstymą darbo ginčo šalims, nebūtų galima pasiekti vieno iš tokia darbo ginčų sprendimo tvarka siekiamų tikslų – sudaryti erdvę darbuotojui ir darbdaviui išspręsti darbo ginčą (susitarti) nepatiriant finansinių praradimų. Nors darbo ginčo šalys gali patirti papildomų išlaidų, pvz., advokatų paslaugoms apmokėti, tačiau jos nėra būtinos, o tokių išlaidų rizika darbo ginčo šalims tampa lengviau valdoma – kiekviena šalis nuo pat pradžių žino, kad ji visada patirs tik tas išlaidas, kurias pati pasirinks patirti, ir ne daugiau.

Taigi, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad įstatymų leidėjas, ginčytu DK 217 straipsnio 3 dalyje įtvirtintu teisiniu reguliavimu siekdamas apsaugoti paprastai silpnesnės ekonominiu ir socialiniu požiūriu darbo ginčų šalies – darbuotojų – interesus, paskatinti juos aktyviau ginti savo pažeistas teises ir taip padaryti darbo ginčų nagrinėjimą prieinamesnį, darbo ginčų sprendimo procesą specialioje darbo ginčų sprendimo institucijoje – darbo ginčų komisijoje – sureguliavęs taip, kad joje patirtos nebūtinos išlaidos nėra atlyginamos, nepažeidė iš Konstitucijos 30 straipsnio 1, 2 dalių, 109 straipsnio 1 dalies, konstitucinių teisinės valstybės, teisingumo principų kylančių reikalavimų.

Visą prašymo tekstą galima rasti Konstitucinio Teismo svetainėje, žr. https://lrkt.lt/lt/teismo-aktai/paieska/135/ta3179/content.  

Dažniausiai Lietuvoje naudojamos sukčiavimo schemos

Parašykite komentarą

INVESTICINIS SUKČIAVIMASĮspėjamieji investicinio sukčiavimo požymiai, kurių reikėtų saugotis:- Neprašyti pelningi investiciniai pasiūlymai. Galite sulaukti skambučių, kuriuose siūlomos pelningos investavimo galimybės į akcijas, obligacijas, kriptovaliutas arba investicijas užsienyje, nors tokių investicijų neplanavote.- Skambučiai užsienio kalbomis. Skambučiai dažnai skambinama rusų ar kitomis kalbomis, o numeris gali prasidėti užsienio šalies kodu.-  Asmeninis pasiūlymas (skirtas tik Jums). Sukčiai bandys sukurti jūsų, kaip potencialaus kliento, profilį ir pabrėš, kad pasiūlymas yra išskirtinis ir juo nederėtų dalytis.- Apgaulingos investavimo svetainės. Galite būti nukreipti į svetainę, kurioje demonstruojamas nepaprastas investicijų augimas ir didžiulis pelnas, tačiau šios svetainės paprastai yra apgaulingi sukčių kūriniai.- Bandymas patekti į jūsų kompiuterį. Sukčiai gali bandyti gauti prieigą prie jūsų kompiuterio, pavyzdžiui, paprašyti pasidalyti ekranu per „Skype“ pokalbį arba atsisiųsti programą, suteikiančią jiems nuotolinę prieigą prie jūsų kompiuterio.- Spaudimas skolintis pinigų. Jei dvejojate ar neturite lėšų investuoti, sukčiai gali jus spausti greitai pasiskolinti, kad galėtumėte investuoti.- Keli pervedimai. Pagrindinis sukčių tikslas – gauti kuo daugiau pervedimų į jų nurodytą sąskaitą. Atlikus vieną pavedimą, greičiausiai atsiras priežasčių, kurioms pašalinti bus prašoma dar pinigų, pvz. mokesčiai advokatams, muitai ir pan.- Melagingi pažadai. Po pirmojo pervedimo ryšys su sukčiais gali nutrūkti, tačiau jie gali vėl su jumis susisiekti ir pažadėti grąžinti pinigus, jei atliksite papildomus pervedimus už tariamai patirtas papildomas išlaidas.- Visiškas investicijų praradimas: Galiausiai aukos praranda visas savo „investicijas“ ir sukčiams sumokėtas papildomas sumas.Patarimai, kaip apsisaugoti:– Ignoruokite neaiškius, dažnai pasikartojančius skambučius.- Bendraukite gimtąja kalba (pvz. lietuvių) atsiliepdami į skambutį.- Venkite kontakto su sukčiais, nes jie yra įgudę manipuliatoriai, kurie gali lengvai paveikti žmones.- Skeptiškai vertinkite pažadus greitai ir maksimaliai uždirbti (didelio pelningumo investicijos dažnai būna rizikingiausios).- Reikalaukite rašytinių dokumentų: užtikrinkite, kad investavimo procesas būtų įformintas raštu, o ne tik žodžiu.- Ieškokite ekspertų patarimų, jei jums trūksta investavimo žinių (tokiu atveju geriausia kreiptis į savo srities specialistą).- Saugokitės spaudimo viską atlikti kuo greičiau.- Vadovaukitės kritiniu mąstymu: į investavimo galimybes žiūrėkite viską apskaičiuodami, apsvarstydami galimą riziką ir naudą.- Nedelsdami kreipkitės į savo banką ir praneškite apie incidentą policijai, jei tapote sukčių auka. Informuokite artimus žmones, kad būtų išvengta tolimesnė žala. SUKČIAVIMAS SUTEIKIANT PASKOLASPagrindiniai įspėjamieji galimo sukčiavimo požymiai:- Reklamos internete. Būkite atsargūs, jei internete ar socialiniuose tinkluose pateikiami paskolų pasiūlymai, kuriuose giriamasi „ypač geromis“ palūkanų normomis ir sąlygomis.- Netaisyklinga kalba. Atkreipkite dėmesį į bendravimą netaisyklinga lietuvių ar kita užsienio kalba, nes tai gali reikšti galimą sukčiavimą.- Išankstiniai mokėjimai. Jei prieš gaunant paskolą prašoma sumokėti išankstinius notaro, sutarties ar paskolos draudimo mokesčius, būkite atsargūs.- Prašymai pateikti asmeninę informaciją. Būkite atsargūs, jei skolintojas prašo pateikti slaptus asmens duomenis, pavyzdžiui, banko duomenis, adresą, socialinio draudimo numerį arba dokumentų kopijas, nes sukčiai gali jais piktnaudžiauti.- Užsienio banko sąskaitų pervedimai. Prašymas atlikti mokėjimą į užsienio banko sąskaitą arba fizinio asmens vardu turėtų kelti susirūpinimą.Patarimai, kaip apsisaugoti:– Įvertinkite paskolų pasiūlymus ir nuspręskite, ar jie atrodo teisingi ir realūs.- Jei įmanoma, venkite tiesioginio bendravimo su galimais sukčiais, nes bendraudami galite susidurti su kenkėjiškos programinės įrangos grėsmėmis.- Neatlikite jokių pinigų pervedimų sukčiams. Reikalavimas atlikti pinigų pervedimą, kuriais būtų padengiami paskolos mokesčiai, prieš pateikiant paskolos dokumentus yra akivaizdus galimo sukčiavimo požymis.- Užtikrinkite, kad visi paskolos sandoriai būtų tinkamai įforminti dokumentais ir iš anksto pasirašyti visų dalyvaujančių šalių.- Prieš pasirašydami dokumentus, kruopščiai pasidomėkite paskolos pasiūlymą pateikusios bendrovės ar asmens informacija viešojoje erdvėje.- Nedelsdami kreipkitės į savo banką ir praneškite apie incidentą policijai, jei tapote paskolų sukčių auka. Informuokite artimus žmones, kad būtų išvengta žalos ateityje. PAVELDĖJIMO AR LABDAROS SUKČIAVIMASPagrindiniai paveldėjimo ir labdaros aukojimo sukčiavimo požymiai:- Nepažįstami laiškų ar žinučių siuntėjai. Būkite atsargūs, jei iš nepažįstamų siuntėjų gaunate el. laiškus ar žinutes socialiniuose tinkluose, kuriuose teigiama, kad iš užsienio šalies gavote palikimą ar labdarą.- Netaisyklinga kalba. Atkreipkite dėmesį į žinutes su netaisyklinga lietuvių kalba arba kitomis užsienio kalbomis, kurios gali reikšti galimą sukčiavimą.- Per didelės paveldimo turto sumos. Sukčiai, viliodami savo aukas, paprastai tvirtina, kad paveldėjote labai dideles sumas įvairiomis valiutomis.- Finansiniai įsipareigojimai. Sukčiai gali reikalauti, kad „paveldėtojas“ sumokėtų įmoką tariamoms paveldėjimo išlaidoms padengti, pavyzdžiui, notaro mokesčiams ar sąskaitos atidarymo išlaidoms.- Sukčių motyvai. Pagrindinis sukčių tikslas – gauti kuo daugiau pinigų, todėl daugybė aukų patiria didelių finansinių nuostolių, nes nauji mokesčiai ir kliūtys tariamam palikimo išmokėjimui atsiranda vėl ir vėl.Patarimai, kaip apsisaugoti:– Prieš imdamiesi bet kokių veiksmų, atidžiai įvertinkite, ar paveldėjimas iš tiesų teisėtas.- Peržvelkite parašytą tekstą, nes netaisyklinga kalba yra pagrindinis galimo sukčiavimo aptikimo būdas.- Nereaguokite į įtartinas žinutes virtualioje erdvėje: patartina jas ignoruoti ir nebandyti susisiekti su jų siuntėju.- Jei nuspręsite atsakyti, išlikite atsargūs, nes kitame pranešime gali būti kenkėjiškos programinės įrangos, keliančios grėsmę jūsų kompiuteriui.- Nedelsdami kreipkitės į savo banką ir praneškite apie incidentą policijai, jei tapote paskolų sukčių auka. Informuokite artimus žmones, kad būtų išvengta tolimesnė žala. ROMANTINIS SUKČIAVIMASSukčiavimo susijusio su romantiniais santykiais požymiai:- Pažintis internete. Būkite atsargūs, jei pirminis kontaktas užmezgamas socialinėse tinkluose ar pažinčių platformose.- Netikri profiliai. Sukčiai dažnai sukuria netikras tapatybes ir gali veikti organizuotose grupėse.- Pasitikėjimo kūrimas. Sukčiai manipuliuoja emocijomis, kad sukurtų stiprų pasitikėjimo jausmą.- Intensyvus bendravimas. Sukčiams yra būdingas greitas ir intensyvus prieraišumo reiškimas.- Intymaus turinio prašymas. Venkite dalytis intymiomis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, kurie vėliau gali būti panaudoti manipuliacijoms prieš jus.- Finansiniai prašymai. Būkite atsargūs, jei užmezgus ryšį asmuo prašo finansinės paramos.- Asmeninės informacijos ieškojimas. Sukčiai gali bandyti iš jūsų išgauti privačią informaciją, kaip artimųjų vardai, sveikatos būklė ir pan.- Grasinimai ir šantažas. Jei atsisakysite duoti pinigų, sukčiai gali griebtis grasinimų arba pakartotinių manipuliacijų.Patarimai, kaip apsisaugoti:– Venkite dalytis asmenine informacija su netikėtai jūsų gyvenime atsiradusiais ar internete sutiktais asmenimis.- Jei kyla įtarimų, pasidomėkite, kokią informaciją galima rasti internete apie su jumis bendraujantį asmenį.- Saugūs bendravimo kanalai: Neįdieginėkite jokios programinės įrangos savo kompiuteriuose, taip pat neatidarinėkite įtartinų nuorodų tam, kad išvengtumėte kenkėjiškų programų diegimo į savo įrenginį.- Jei tapote auka, nedelsdami kreipkitės į teisėsaugos institucijas.- Jei atlikote pervedimus sukčiams, informuokite apie tai savo banką. DUOMENŲ VILIOJIMAS (PHISHING)Pagrindiniai įspėjamieji duomenų viliojimo (PHISHING) požymiai:- Asmeninės informacijos prašymas. Sukčiai el. laiškais, SMS žinutėmis ar skambučiais prašo pateikti asmeninius duomenis tam, kad vėliau galėtų gautą informaciją panaudoti sukčiavimui.- Skubios operacijos. Nukentėjusiųjų gali būti prašoma skubiai patvirtinti operacijas internetinėje bankininkystėje, pavyzdžiui, patvirtinti mokėjimą ar patikrinti duomenis, ir pateikti vartotojo vardus, slaptažodžius ar banko kortelės duomenis.- Suklastotos interneto svetainės. Sukčiavimo žinutėse pateikiamos nuorodos, vedančios į svetaines, kurios yra panašias į bankų ar kitų bendrovių, naudojami panašūs logotipai, dizainas ir pan. Taip siekiama apgauti vartotojus.- Finansinės pasekmės. Turėdami reikiamus duomenis, sukčiai gali pasisavinti pinigus esančius banko sąskaitose, taip pat gauti paskolų jūsų vardu ar panaudoti jūsų banko kortelių duomenis.Patarimai, kaip apsisaugoti:– Būkite atsargūs, jei gaunate el. laiškus ar tekstinius pranešimus iš nežinomų adresų ar numerių. Patikrinkite, ar nėra rašybos ir gramatikos klaidų, kurios gali ūti vienas iš įspėjamų ženklų, kad žinutė ar laiškas yra apgaulingi.- Neatskleiskite privačios informacijos. Bankai ir valdžios institucijos niekada neprašo slaptažodžių ar asmeninių duomenų elektroniniu paštu, trumpąja žinute ar skambučiu.- Venkite atidaryti įtartinas žinutes, ištrinkite nežinomų siuntėjų el. laiškus ar tekstines žinutes ir neatsiliepkite į skambučius iš užsienio šalių, jeigu neatpažįstate skambinančio numerio.- Jei nesate tikri dėl siuntėjo tikrumo, susisiekite su įmone tiesiogiai, naudodamiesi kontaktiniais duomenimis iš jos oficialios svetainės ir pasiteiraukite apie žinutės turinį. SUKČIAVIMAS SUKLASTOTOMIS SĄSKAITOMISŠio sukčiavimo požymiai:- Suklastotos sąskaitos faktūros. Sukčiai el. paštu siunčia netikras įvairių sumų sąskaitas faktūras.- Nepageidaujamos prekės ir (arba) paslaugos. Gavėjai gauna sąskaitas faktūras už prekes ar paslaugas, kurių jie neužsakė ar nepirko. Sukčiai tikisi, kad prieš atlikdami mokėjimą jūs nepatikrinsite sąskaitos faktūros.- Kelios banko sąskaitos. Sukčiai sukčiavimui vykdyti naudoja skirtingų bankų sąskaitas.Patarimai, kaip apsisaugoti:– Atidžiai tikrinkite sąskaitas faktūras.- Venkite atidaryti nežinomų siuntėjų el. laiškus, nes juose gali būti kenkėjiškų programų.- Praneškite įmonei apie jos vardu siunčiamas suklastotas sąskaitas faktūras.- Neatsakykite siuntėjui ir nedelsdami praneškite apie incidentą policijai. Jei sukčiui pervedėte lėšų, taip pat informuokite apie tai savo banką. IBAN SUKČIAVIMASPagrindiniai įspėjamieji sukčiavimo požymiai dėl apgaulingų sąskaitos duomenų:- Įmonių ir fizinių asmenų atakos. Sukčiai pirmiausia orientuojasi į įmones, dirbančias su užsienio partneriais ir atliekančias reguliarius pervedimus, tačiau jų taikiniu gali tapti ir privatūs asmenys.- Sukčiai įsilaužia į įmonės partnerės pašto dėžutę tam, kad surinktų informaciją arba stebėtų sąskaitų faktūrų išrašymą. Vėliau jie informuoja bendrovę apie pasikeitusius partnerio banko sąskaitos duomenis ir pateikia apgaulingą „sąskaitą faktūrą“ su sukčiaus einamosios sąskaitos numeriu.- Išankstinės sąskaitos faktūros. Kai kuriais atvejais sukčiai pateikia sąskaitas faktūras už paslaugas ar produktus neinformuodami apie pasikeitusius duomenis.- Apsimetinėjimo taktika. Sukčiai gali naudotis privačių įmonių paslaugomis arba net apsimesti valdžios institucijomis, kad įvykdytų sukčiavimą.Patarimai, kaip apsisaugoti:– Visada kelis kartus patikrinkite mokėjimo prašymuose nurodytą tarptautinės banko sąskaitos numerį (IBAN).- Jei telefonu ar el. paštu gaunate informaciją apie mokėjimo duomenų pakeitimus, skeptiškai vertinkite skambinantįjį / siuntėją. Užduokite konkrečių klausimų ir palyginkite el. laiško struktūrą ir turinį su ankstesniu bendravimu.- Jei pasikeitė mokėjimo duomenys, prieš atlikdami mokėjimus, tiesiogiai susisiekite su verslo partneriu ir patvirtinkite atnaujintą informaciją.- Jei įtariate sukčiavimą, nedelsdami informuokite vadovybę, verslo partnerį, susijusį banką ir praneškite apie incidentą policijai. SUKČIAVIMAS APSIMETANT ĮMONĖS VADOVUPagrindiniai sukčiavimo požymiai:- Išsamus informacijos rinkimas. Sukčiai intensyviai tiria tikslinę įmonę, dažnai rinkdami informaciją iš interneto platformų, tokių kaip „LinkedIn“, „Facebook“, „Twitter“ ir kitų įmonių svetainių tam, kad vėliau ši informacija būtų panaudota sukčiavimui.- Suklastoti el. pašto adresai. Sukčiai gali siųsti el. laiškus iš tikrųjų vadovų el. pašto adresų ir paaiškinti rašybos klaidas, teigdami, kad laiškas buvo išsiųstas telefonu.- Teiginiai apie skubumą ir konfidencialumą. Sukčiai spaudžia potencialias aukas nedelsiant atlikti pervedimus, pabrėždami konfidencialumą ir skubumą.- Ne ES bankiniai pervedimai. Nukentėjusiųjų dažnai prašoma atlikti mokėjimus į bankus, esančius už Europos Sąjungos ribų. Taip pat gali būti prašoma pateikti sutartis, banko duomenis, įmonės vidaus informaciją ir slaptažodžius.- Tikslinė kelių departamentų veikla. Sukčiai gali kreiptis į įvairių skyrių darbuotojus, kad išgautų konfidencialią informaciją.Patarimai, kaip apsisaugoti:– Atidžiai analizuokite elektroninius laiškus.- Būkite atsargūs dėl staigių procesų pokyčių: apie teisėtus pakeitimus paprastai iš anksto pranešama visoms susijusioms šalims.- Atsargiai elkitės su el. laiškų priedais, ypač sąskaitomis faktūromis, ir patikrinkite, ar juose nėra netikslumų. Įsitikinkite, kad el. laiške nėra kenkėjiškų programų.- Jei įtariate sukčiavimą, informuokite savo vadovą ir praneškite apie incidentą policijai. Jei sukčiui pervedėte lėšų, praneškite ir savo bankui. SUKČIAVIMAS PRISIDENGIANT LOTERIJOMISPagrindiniai tokio sukčiavimo požymiai:- Loterijos internetinėje ir socialinėje žiniasklaidoje. Tokie sukčiavimai dažniausiai vyksta internete ir socialinės žiniasklaidos platformose.- Apsimetinėjimas žinomomis bendrovėmis. Sukčiai gali naudoti žinomos įmonės pavadinimą arba panašiai skambantį pavadinimą, kad sukurtų teisėtumo iliuziją. Pavyzdžiui, jie gali apsimesti garsia telekomunikacijų bendrove, siūlančia brangius prizus.- Melagingi teiginiai apie prizus. Sukčiai aukoms siunčia žinutes arba el. laiškus melagingai teigdami, kad jos laimėjo prizą, nors niekada nedalyvavo jokiame žaidime.- Asmeninių duomenų ir mokėjimų prašymas. Paspaudus apgaulingą skelbimą, aukų prašoma pateikti asmeninę informaciją, atlikti mokėjimus arba pateikti banko sąskaitos ir kortelės duomenis.Patarimai, kaip apsisaugoti:– Būkite labai atsargūs, jei pranešimuose teigiama, kad ką nors laimėjote. Venkite spausti nuorodas tokiose žinutėse.- Niekada neatskleiskite slaptos informacijos, pavyzdžiui, banko sąskaitos numerio, banko kortelės duomenų, asmens kodo, gimimo datos ar adreso. Taip pat venkite atlikti pinigų pervedimus, jei to prašoma; tikėtina, kad tokios žinutės yra siunčiamos sukčių.- Saugokitės kenkėjiškų programų, kurios gali duoti sukčiams prieigą prie jūsų įrenginių.- Praneškite apie incidentus: Jei susidūrėte su sukčiavimu loterijoje, praneškite apie tai policijai. Jei sukčiui atlikote kokius nors pervedimus, praneškite ir savo bankui.

Ką dar svarbu žinoti?

Pagrindiniai dalykai, kuriuos reikia įsidėmėti dėl sukčiavimo telefonu:

– Skambučio metu banko ar kitos įstaigos darbuotojai niekada neprašys klientų imtis greitų veiksmų, neprašys nurodyti viso banko kortelės numerio, interneto banko, „Smart-ID“ ar „Mobile-ID“ kodų, taip pat neprašys klientų atsisiųsti programinės įrangos.

– Banko darbuotojai nesikreips į klientus per žinučių siuntimo programas, tokias kaip „WhatsApp“ ar „Viber“.

– Teisėti banko darbuotojai visada kalbės lietuviškai ir turės galimybę sužinoti visą kliento vardą, pavardę ir kontaktinius duomenis.

– Kai klientai skambins į banką, jų bus prašoma patvirtinti savo tapatybę tinkamu asmens tapatybės nustatymo būdu.

– Iškilus būtinybei, banko darbuotojai gali užblokuoti banko kortelę, sustabdyti operacijas arba imtis reikiamų veiksmų nereikalaudami kliento PIN kodo ar kitos informacijos.

 

Apsipirkimas internetu: ką svarbu žinoti?

Apsipirkdami internetu atsižvelkite į šiuos dalykus:

– Būkite atsargūs jeigu matote neįprastai mažas kainas ir „išskirtinius“ pasiūlymus, nes netikros el. parduotuvės dažnai taiko tokią taktiką.

– Patikrinkite el. parduotuvės patikimumą patikrinę kitų pirkėjų atsiliepimus įvairiuose šaltiniuose.

– Saugokitės apgaulingų el. parduotuvių, kurios savo išvaizda imituoja patikimas įmones.

– Atkreipkite dėmesį į elektroninės parduotuvės techninius duomenis, įsitikinkite, kad nuoroda yra be klaidų ir joje nėra įtartinų ženklų ar simbolių.

– Nuorodos pradžioje ieškokite „https:“, nurodančio saugų ryšį tam, kad apsaugotumėte savo duomenis.

– Patikrinkite, ar elektroninės parduotuvės svetainėje yra tiesioginiai prekybininko kontaktiniai duomenys tam, kad prireikus galėtumėte susisiekti.

Labai svarbu užkirsti kelią sukčiavimui, todėl pateikiame keletą svarbiausių patarimų, kaip išvengti tapimo sukčių auka:

– Prieš imdamiesi bet kokių veiksmų, būkite atsargūs ir neskubėkite pasinaudoti neįtikėtinai gerais pasiūlymais.

– Visada patikrinkite asmenų ir įmonių informaciją ir susilaikykite nuo bendravimo su sukčiais. Venkite bendrauti su nepažįstamais asmenimis, kurie su jumis susisiekė internete.

– Susilaikykite nuo paskolų ėmimo investiciniais tikslais.

– Siekdami padidinti saugumą, naudokite daugiafaktorinį autentifikavimą ir apsaugokite savo įrenginius nuo kenkėjiškų programų.

– Venkite naudoti tą patį slaptažodį keliose platformose. Reguliariai keiskite slaptažodžius ir nenaudokite lengvai atspėjamų slaptažodžių.

– Niekada nesidalykite privačiam naudojimui skirta asmenine informacija, pavyzdžiui, „Smart-ID“ kodais, „Mobile-ID“ kodais, naudotojo vardais ir slaptažodžiais.

Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka?

Jei tapote sukčiavimo auka ir įtariate, kad buvo netekinti jūsų interneto banko duomenys arba buvo atlikti neteisėti pervedimai naudojantis jūsų banko sąskaita, nedelsdami imkitės veiksmų. Nedelsdami susisiekite su savo banku ir praneškite apie problemą. Kuo greičiau imsitės veiksmų, tuo didesnė tikimybė, kad bus sumažinta galima žala.

Kodėl turėtumėte mums pranešti kuo greičiau?

Laiku pranešti yra labai svarbu, nes tai leidžia mums imtis skubių veiksmų, kad apsaugotume jus ir jūsų lėšas. Kuo greičiau mums pranešę, galėsime užkirsti kelią tolesniam piktnaudžiavimui jūsų einamąja sąskaita, greitai atšaukti arba užginčyti neautorizuotus pervedimus ar kortelių operacijas ir kruopščiai užfiksuoti incidentą tolesniam tyrimui. Jūsų skubus pranešimas suteikia mums galimybę apsaugoti jūsų sąskaitą ir imtis reikiamų veiksmų, kad užtikrintume jūsų finansinę gerovę.

Ką daryti, jei tapote sukčiavimo auka?

  • Trumpai aprašykite, kas ir kada įvyko.
  • Atidžiai peržiūrėkite savo sąskaitos išrašą ir nedelsdami praneškite apie bet kokias neautorizuotas operacijas.
  • Paminėkite bet kokią asmeninę informaciją, kurią galėjote atskleisti, pavyzdžiui, vartotojo vardus, interneto banko duomenis, identifikavimo įrenginių kodus arba informaciją apie savo dokumentus.
  • Praneškite mums, ar atsisiuntėte kokias nors programas, kaip prašė sukčiai, ir nurodykite programos pavadinimą.

Find My iPhone deaktyvacija

Parašykite komentarą

FMI (Find My iPhone) – tai yra Jūsų Apple iPhone apsauga, kurią aktyvuojate vos tik įsigijote įrenginį. Aktyvuojant jis prašo Jūsų prisijungti prie iCloud paskyros, įvesti el. pašto adresą bei slaptažodį. Taip įrenginiui yra aktyvuojama automatinė paslauga – FMI (ji padeda rasti Jūsų įrenginį, jei jį pamesite).

Svarbu: esant aktyviai FMI apsaugai – taisymo centras negali atlikti jokių veiksmų, todėl prašome visada ją deaktyvuoti.

Kaip atlikti deaktyvaciją?

Visais atvejais reikalinga, kad klientas turėtų savo Apple ID slaptažodį (Apple ID password).

1 būdas. Settings > iCloud , pasirinkti off Find My iPhone.

2 būdas. Išsiregistruoti iš iCloud. Settings > iCloud ir pasirinkti Delete Account.

3 būdas. Ištrinti visą turinį ir nustatymus. Settings > General > Reset > Erase All Content and Settings.
Duomenys po veiksmo atlikimo telefone išsitrins.

4 būdas. Pašalinti įrenginį iš iCloud.com – tai gali būti nuotolinis būdas ir klientui nedeaktyvavus funkcijos jam galima pasiūlyti atlikti pasinaudoti šiuo būdu.
• Jei Klientas yra prisiregistravęs – turi prisiregistruoti į to www.icloud.com/find ir įvesti Apple ID.
• Pasirinkti įrenginį, kurį nori pašalinti.
• Jei įrenginyje įjungtas offline režimas, pasirinkti Remove from Account. Duomenys po veiksmo atlikimo telefone gali išsitrinti.
• Jei įrenginys yra online, pasirinkti Erase. Kai trynimas (Erase) yra pabaigtas, pasirinkti Remove from Account. Duomenys po veiksmo atlikimo telefone išsitrins.

Vizuali instrukcija:

Daugiau informacijos:

Kaip išjungti FMI (remove from accout): https://support.apple.com/kb/PH2702?locale=en_G

Pamiršus  Apple ID (e-mail): https://iforgot.apple.com/appleid
Pamiršus slaptažodį:  https://support.apple.com/en-us/HT201487

10 klaidų, kurias daro nepatyrę remonto meistrai

Parašykite komentarą

1. Instrukcijų ignoravimas.

Skubėjimas remontuoti nė neperskaičius išardymo instrukcijų yra greičiausias būdas dar labiau sugadinti prietaisą. Prieš pradedant darbą patartina perskaityti kartu su prietaisu pateiktą instrukciją, o jei jos nėra, informacijos ieškoti oficialiojoje gamintojo svetainėje. Įgalioto techninės priežiūros centro meistrai visada turi galimybę susipažinti su gamintojo dokumentais.

2. Netinkamų įrankių naudojimas.

Tiesiog klasikinis pavyzdys – vietoje atsuktuvo naudojate peilį arba žirkles. Kartais jie galipraversti, tačiau naudojant netinkamus įrankius galima sugadinti dalis, padidinti remonto išlaidas irapsunkinti remonto darbą. Investicijos į kokybiškus įrankius, kurie ir skirti konkrečiam darbui atlikti, duos geresnių rezultatų ir ilgainiui visiškai atsipirks.

3. Nesirūpinimas apie saugumą.

Neatjungimas nuo elektros ir vandens šaltinių prieš atliekant remonto darbus, gali būti nelaimingų atsitikimų priežastis. Prieš pradėdami bet kokius remonto darbus visada laikykitės atitinkamų saugos reikalavimų, kad išvengtumėte pavojaus sau, remontuojamai įrangai ar namams.

4. Per stipriai priveržiami varžtai.

Norisi varžtus priveržti kuo stipriau, tačiau dėl per didelio priveržimo galima deformacija, gali atsirasti įtrūkimų ir kitųproblemų.

5. Netinkamų medžiagų naudojimas.

Dėl netinkamo sandariklio, klijų arba neoriginalių atsarginių dalių remontas gali būti nekokybiškas. Visada reikia rinktis tinkamas, aukštos kokybės medžiagas, kad remonto rezultatai išliktų ilgą laiką ir įranga neprarastų, pavyzdžiui, eksploatacinių savybių, atsparumo vandeniui ir pan.

6. Klaidinga diagnostika.

Neteisingai pakeitus kurią nors dalį arba klaidingai diagnozavus, kokia pagrindinė problema, tolesnis remontas kainuos laiko ir pinigų. Naudojame gamintojo sertifikuotą diagnostikos įrangą ir remiamės ilgamete patirtimi, sukaupta atliekant diagnostiką. Tai padeda tiksliai nustatyti, kodėl kilo problema, jos priežastis.

7. Skubant atliekamas darbas.

„Pasidaryk pats“, arba savarankiškai atliekamas, remontas reikalauja kantrybės. Skubant gali būti padaryta klaidų, gali tekti daug kartų išmontuoti įrangą ir gali būti praleisti svarbūs žingsniai, o rezultatas bus tai, kad remontas bus nekokybiškas. 

8. Nepakankamos žinios apie elektrą.

Su elektra ir elektronika ne juokai, nes net ir nedidelės klaidos gali sukelti gaisrą, o dėl elektros kyla traumos rizika. Mūsų sertifikuoti technikai turi atitinkamą elektronikos technikų išsilavinimą, todėl jie atlieka remonto darbus saugiai ir kokybiškai.

9. Nesugebėjimas spręsti problemų kompleksiškai.

Daugeliu atvejų įrangos remontą reikia atlikti kompleksiškai – su vienu netinkamai veikiančiu komponentu gali būti susiję daugelis problemų, todėl galiotame centre mes atliekame įrangos diagnostiką, kuri leidžia susidaryti išsamų vaizdą apie tai, kokius remonto darbus reikia atlikti.

10. Savo įgūdžių ir žinių pernelyg geras vertinimas

Norint atlikti kokybišką remontą, reikia techninių žinių ir patirties. Daug pigiau ir greičiau iškart užsisakyti remonto paslaugas, kreipiantis į profesionalą.

Dienpinigiai ir jų mokėjimo tvarka

Parašykite komentarą

Nuo 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja tvarka dėl dienpinigių ir kitų komandiruočių išlaidų apmokėjimo – padidėjo dienpinigių normos, nebeliko reikalavimo privalomai rašyti komandiruočių įsakymus, taip pat uždrausta dienpinigius mažinti daugiau nei 50%. Jei komandiruotė trunka ilgiau nei darbo diena (pamaina) arba darbas vyksta užsienyje, darbuotojui privalo būti mokami dienpinigiai, kurių maksimalų dydį ir mokėjimo tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Nuo liepos 1-osios dienpinigiai skaičiuojami pagal Europos Komisijos patvirtintas bendrąsias išlaidų normas (Daily Subsistence Allowance). Komandiruotės skyrimas dokumentuojamas darbdavio pasirinkta forma, nebereikia vadovo įsakymo, tačiau aiškiai turi būti nurodytas sprendimą dėl siuntimo į komandiruotę priėmęs asmuo, komandiruojamas darbuotojas, komandiruotės laikotarpis, vieta, tikslas, apmokamos išlaidos ir jei bus – avansas.

Komandiruotė Lietuvoje:
Dienpinigiai skaičiuojami po 15 Eur už dieną (anksčiau buvo 5,70 Eur). Už vienos dienos komandiruotę Lietuvoje dienpinigiai gali būti nemokami, jei tai numatyta darbo ar kolektyvinėje sutartyje ir (arba) numatyta konkrečiame komandiruotės dokumente.

Komandiruotė užsienyje:
Už vienos dienos komandiruotę mokama 100% dienpinigių. Nebelieka galimybės biudžetinėms ir valstybinėms įstaigoms, kaip anksčiau, tokiu atveju mokėti tik 50%. Keičiasi ir maksimalūs dienpinigių dydžiai: kai kurios valstybės, tokios kaip Ryga, Maskva, Sankt Peterburgas, Astana ir Niujorkas, išskirtos iš sąrašo, jų miestai priskiriami atitinkamoms valstybėms; kitoms nenurodytoms valstybėms taikoma norma – 31 Eur per dieną.

Kelių valstybių komandiruotės:
Jei komandiruotės metu keliaujama per kelias šalis, dienpinigiai gali būti mokami pagal tos šalies normą, kurioje darbuotojas buvo tą dieną, arba pagal tikslo šalį už visas dienas. Jei tą pačią dieną grįžtama ir išvykstama iš naujo – taikoma tikslo valstybės norma.

Ar galima nemokėti dienpinigių?
Dienpinigiai gali būti nemokami tik komandiruotėms Lietuvoje, kurios trunka vieną dieną.

Ar galima dienpinigius mažinti?
Dienpinigiai gali būti mažinami tik tiek, kiek numatyta darbo ar kolektyvinėje sutartyje, bet negali būti sumažinti daugiau kaip 50%. Vienašališkai sumažinus – gresia administracinė atsakomybė.

MB, IĮ, ŪB nariams:
Jeigu IĮ, ŪB ar MB narys vyksta į komandiruotę, o įmonėje nėra vadovo, dienpinigiai gali būti padidinti 100%, kaip taikoma AB ar UAB vadovui.

Įmonės vadovui:
Už dvigubai didesnių dienpinigių skyrimą turi būti atskiras valdybos, stebėtojų tarybos arba susirinkimo sprendimas. Dvigubi dienpinigiai neapmokestinami, jei laikomasi visų kriterijų.

Neapmokestinamų dienpinigių sąlygos:

  1. Darbuotojas išvyksta iš nuolatinės darbo vietos.
  2. Komandiruotė susijusi su darbu ar kvalifikacijos kėlimu.
  3. Komandiruotė patvirtinta atitinkamu dokumentu.
  4. Dienpinigiai apskaičiuoti pagal galiojančias normas.
  5. Vienoje šalyje komandiruotė trumpesnė nei 183 dienos.
  6. Atlyginimas viršija minimalų darbo užmokestį * 1,3.

Viršijus nustatytą darbo užmokestį, neapmokestinama, bet jei atlyginimas mažesnis – apmokestinama ta dalis, kuri viršija 50% darbo užmokesčio.

Individuali veikla:
Individulią veiklą vykdantis asmuo neturi teisės padidinti dienpinigių 100%.

Dienpinigių mokėjimo terminai:

  • Ne mažiau kaip 50% avanso išmokama paskutinę dieną iki komandiruotės pradžios.
  • Likusi suma – grįžus iš komandiruotės, bet ne vėliau kaip darbo užmokesčio mokėjimo dieną.

Dienpinigių deklaravimas:
Nuo 2018 m. visi dienpinigiai deklaruojami metinėje (GPM312) deklaracijoje; viršijus normą, viršijanti dalis apmokestinama kaip darbo užmokestis (deklaruojama GPM313 ir SAM).

Komandiruotės sąnaudų pripažinimas:
Komandiruotės būtina pagrįsti dokumentais – vadovo įsakymu ar lygiaverčiu dokumentu, tačiau svarbūs ne tik dokumentai, bet ir faktinės aplinkybės.

Lietuvos bankas įspėja, kad EstateGuru vykdoma veikla nėra prižiūrima

Parašykite komentarą

Lietuvos bankas, reaguodamas į viešai skelbiamą informaciją apie EstateGuru Lietuva, UAB (toliau – EstateGuru), teikiamas sutelktinio finansavimo paslaugas ir siekdamas užtikrinti veiksmingą finansų rinkų veikimą ir investuotojų interesų apsaugą, informuoja, kad EstateGuru neturi teisės teikti sutelktinio finansavimo paslaugų.

2023 m. liepos 19 d. EstateGuru bendrovės prašymu ji buvo išbraukta iš Lietuvos banko tvarkomo Viešojo sutelktinio finansavimo platformų operatorių sąrašo, o įsigaliojusio naujo Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) 2020/1503 dėl Europos sutelktinio finansavimo paslaugų verslui teikėjų (toliau – Reglamentas) nustatyta tvarka licencija bendrovei nebuvo išduota, nes ji dėl to nesikreipė į Lietuvos banką.

Lietuvos bankas taip pat įspėja, kad EstateGuru vykdoma veikla nėra prižiūrima, todėl investuotojai neturės galimybės kreiptis į Lietuvos banką dėl skundų ir ginčų nagrinėjimo.

Sutelktinio finansavimo paslaugas Lietuvoje turi teisę teikti Reglamento nustatyta tvarka Lietuvos banko išduotą sutelktinio finansavimo paslaugų teikėjo licenciją turinčios bendrovės, taip pat ta pačia tvarka kitoje valstybėje narėje licencijuotos bendrovės, apie kurių ketinamą vykdyti sutelktinio finansavimo veiklą Lietuvoje yra informuotas Lietuvos bankas.

Atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvoje sutelktinio finansavimo paslaugas turi teisę teikti Estijos bendrovė EstateGuru OÜ, ji turi Estijos finansų priežiūros ir pertvarkos institucijos (Finantsinspektsioon) išduotą veiklos leidimą. Lietuvos bankas yra gavęs Finantsinspektsioon pranešimą apie EstateGuru OÜ ketinimą teikti sutelktinio finansavimo paslaugas Lietuvos Respublikoje. Pažymėtina, kad EstateGuru OÜ turimi veiklos leidimai nesuteikia teisės EstateGuru teikti paslaugas Lietuvos Respublikoje EstateGuru OÜ vardu.

Investuokite atsakingai rinkdamiesi investicines paslaugas

Plačiau: https://www.lb.lt/lt/naujienos/estateguru-lietuva-uab-neturi-teises-teikti-sutelktinio-finansavimo-paslaugu-lietuvoje

Dienpinigiai ir jų mažinimas

Parašykite komentarą

Transporto sektoriui įpatingai svarbi tema, dalinamės mintimis bei įžvalgomis

Teismo išaiškinimas dėl komandiruočių dienpinigių mažinimo: reikalavimai ir praktiniai aspektai

Vilniaus apygardos teismas, nagrinėdamas civilinę bylą Nr. e2A-2941-1097/2024, pateikė reikšmingą poziciją dėl dienpinigių, mokamų darbuotojams komandiruočių metu, mažinimo ir su tuo susijusių darbdavio pareigų. Ši nutartis padeda tiksliau suprasti, kaip turi būti formuojami objektyvūs dienpinigių nustatymo ar mažinimo kriterijai ir kaip apie tai turi būti informuojami darbuotojai.

Teisinis kontekstas ir pareiga užtikrinti aiškumą

Įsigaliojus teisiniam reguliavimui, pagal kurį susitarimai dėl mažesnių dienpinigių nei nustatyta negalimi be atitinkamų kriterijų, darbdaviams atsirado pareiga šiuos kriterijus įtvirtinti kolektyvinėje sutartyje arba lokaliniuose teisės aktuose. Vis dėlto iki šiol kilo neaiškumų, kaip konkretizuoti tokius kriterijus taip, kad jie atitiktų skaidrumo ir pagrįstumo reikalavimus.

Teismas nurodė, kad skaidrumas ir aiškumas darbuotojui yra esminiai, ypač jei darbo pobūdis yra glaudžiai susijęs su nuolatinėmis komandiruotėmis (pvz., tarptautiniai vairuotojai, laikinojo darbo darbuotojai). Dienpinigiai yra skirti kompensuoti papildomas išlaidas, atsirandančias dėl darbo funkcijų atlikimo ne įprastoje darbo vietoje, todėl jų mažinimas gali būti vykdomas tik laikantis aiškių, objektyvių taisyklių.

Teisinis pagrindas

Remiantis Lietuvos Respublikos darbo kodekso 107 straipsniu ir Vyriausybės nutarimu Nr. 526 patvirtintu Dienpinigių mokėjimo tvarkos aprašu, darbdaviai turi teisę numatyti mažesnius nei maksimalius dienpinigius. Tačiau ši teisė gali būti įgyvendinama tik tuo atveju, jei yra parengti konkretūs, objektyvūs kriterijai, kurie aiškiai apibrėžia tokių sprendimų pagrindą.

Kas laikoma tinkamais kriterijais?

Dienpinigių mažinimo pagrindai turi būti siejami ne su darbuotojo asmeninėmis savybėmis ar darbo rezultatais, o išimtinai su objektyviomis komandiruotės sąlygomis, kurios turi įtakos patiriamoms išlaidoms. Tokie kriterijai gali būti:

  • Komandiruotės vieta. Skirtingos šalys ar vietovės, priklausomai nuo pragyvenimo lygio, gali lemti skirtingą išlaidų lygį.
  • Transporto būtinybė. Jei darbuotojas gali naudotis pigesniu transportu ar jo reikia mažiau, tai gali turėti įtakos mažesniems dienpinigiams.
  • Komandiruotės trukmė. Ilgiau trunkančios kelionės paprastai sukelia didesnes išlaidas, todėl tai gali būti padidintų ar ne sumažintų dienpinigių priežastis.
  • Darbo sąlygos. Pavojingos ar nepalankios darbo aplinkos sąlygos komandiruotėje gali būti argumentas taikyti didesnius dienpinigius.

Ko negalima laikyti tinkamais kriterijais?

Darbuotojo pareigos, stažas, darbo rezultatai, padarytos klaidos, darbo ekonomiškumas ar kiti subjektyvūs veiksniai – tai kriterijai, kurie neturi jokio teisinio pagrindo sprendžiant dėl dienpinigių mažinimo. Be to, teismų praktika aiškiai draudžia nustatyti neapibrėžtus intervalus (pvz., „nuo… iki…“) – konkretus dydis turi būti aiškiai nurodytas dar iki komandiruotės pradžios.

Darbdavio atsakomybės

Darbdavys turi užtikrinti šiuos dalykus:

  1. Kriterijų konkretumas. Turi būti tiksliai aprašyta, kada ir kiek dienpinigiai mažinami.
  2. Dokumentinis įtvirtinimas. Kriterijai turi būti numatyti kolektyvinėje sutartyje arba kitame vidaus norminiame dokumente.
  3. Darbuotojų informavimas. Prieš priimant tokias taisykles, būtina atlikti informavimo ir konsultavimo procedūras su darbuotojų atstovais. Be to, apie taikomus dienpinigių dydžius darbuotojai turi būti informuoti raštu prieš komandiruotę.
  4. Komandiruočių įsakymų tikslumas. Kiekviename įsakyme dėl komandiruotės turi būti aiškiai nurodytas taikomas dienpinigių dydis arba pateikta nuoroda į vidinį dokumentą, su kuriuo darbuotojas yra supažindintas.

Praktinės rekomendacijos darbdaviams

  • Rekomenduojama formuluoti tik aiškius, tiksliai apibrėžtus ir teisiškai pagrįstus kriterijus.
  • Nustatytas taisykles būtina įtvirtinti oficialiuose dokumentuose ir užtikrinti, kad visi darbuotojai būtų su jomis susipažinę.
  • Prieš taikant naujas tvarkas, būtina vykdyti informavimo ir konsultavimo pareigas su darbuotojų atstovais.

Apibendrinimas

Dienpinigių mažinimas ar nustatymas mažesniais nei maksimalūs dydžiais yra galimas tik tada, kai vadovaujamasi objektyviais ir aiškiais kriterijais. Tiek kriterijų turinys, tiek informavimo procesas turi atitikti teisės aktuose įtvirtintus reikalavimus. Šiuo pagrindu užtikrinamas ne tik darbuotojo teisių apsauga, bet ir darbdavio veiklos teisėtumas.

Telefoninis sukčiavimas: pavojai, atpažinimas ir apsauga

Parašykite komentarą

# Telefoninis sukčiavimas: pavojai, atpažinimas ir apsauga

Telefoniniai sukčiai Lietuvoje ir visame pasaulyje tampa vis išradingesni, o jų naudojamos technologijos – vis sudėtingesnės. Šiuolaikiniai sukčiai naudoja psichologinio manipuliavimo taktikas, technologines priemones ir net dirbtinį intelektą, siekdami išvilioti pinigus ar jautrią asmeninę informaciją iš nieko neįtariančių aukų. Telefoniniai sukčiavimai šiandien yra viena iš didžiausių grėsmių vartotojų finansiniam saugumui, ypač vyresniojo amžiaus žmonėms.

## Telefoninio sukčiavimo mastai Lietuvoje

Lietuvoje telefoninių sukčių apetitas nuolat auga, o išviliojamų pinigų sumos tampa vis didesnės. Per pirmąjį 2024 m. ketvirtį sukčiai kėsinosi išvilioti 6,9 mln. eurų, antrąjį – 8,3 mln. eurų, o trečiąjį ketvirtį suma išaugo iki 8,9 mln. eurų. Nors taikant prevencines priemones gyventojai ir įmonės išvengė daugiau nei 10,2 mln. eurų praradimo, tendencija kelia nerimą.

Remiantis statistika, net 55 proc. Lietuvos gyventojų per pastaruosius metus sulaukė sukčių skambučių, o 48 proc. susidūrė su SMS sukčiavimu. Investiciniai sukčiavimai paliečia 27 proc. gyventojų, o e-komercijos sukčiavimai – 20 proc. Lietuvos kriminalinės policijos biuro duomenimis, 2024 m. sukčiavimai SMS žinutėmis sudarė 7 proc., o telefoniniai sukčiavimai – 11 proc. visų užregistruotų nusikalstamų veikų, susijusių su sukčiavimais.

## Populiariausios telefoninių sukčių schemos

### „Spufingo” technologija

Viena iš labiausiai paplitusių telefoninių sukčių technologijų yra vadinamasis „spufingas” – kai sukčiai klastoja skambinančiojo numerį. Tokiu būdu skambutis gali atrodyti kaip ateinantis iš patikimos organizacijos, pavyzdžiui, banko, policijos ar ryšio operatoriaus. Ši technologija leidžia sukčiams apeiti vartotojų atsargumą ir padidina tikimybę, kad žmogus atsilieps į skambutį.

### Apsimetimas pareigūnais ar bankų darbuotojais

Sukčiai dažnai prisistato kaip policijos pareigūnai, bankų darbuotojai ar kitų oficialių institucijų atstovai. Jie gali teigti, kad jūsų banko sąskaita užblokuota, įtariami neteisėti veiksmai, ar kad jūsų artimasis pateko į bėdą. Skambinantys sukčiai dažnai kalba rusų kalba, nors vis dažniau pasitaiko ir lietuviškai kalbančių sukčių.

### Dirbtinio intelekto balso klonai

Naujausias sukčių įrankis – dirbtinis intelektas, leidžiantis klonuoti artimųjų balsus. Turint vos kelių sekundžių garso įrašą, pavyzdžiui, iš socialinių tinklų, sukčiai gali sukurti įtikinamą balso kloną ir apsimesti jūsų artimuoju, esą patekusiu į bėdą. Tokios atakos ypač pavojingos, nes emociškai paveikia aukas ir yra sunkiai atpažįstamos.

### Daugiapakopė apgaulė

Naujausia sukčiavimo schema apima kelis „autoritetingus” skambučius. Pirmiausia skambina neva ryšio operatoriaus atstovas, vėliau – tariamas banko darbuotojas, o jei auka abejoja, prisijungia ir „teisėsaugos atstovas”. Tokiu būdu sukuriamas didžiulis psichologinis spaudimas, o auka patiria stresą ir gali priimti neapgalvotus sprendimus.

## Psichologinės manipuliacijos taktikos

Telefoniniai sukčiai taiko įvairias psichologines taktikas, siekdami palaužti aukų budrumą ir kritinį mąstymą. Svarbiausia jų strategija – sukelti stiprią emocinę būseną, nesvarbu, ar tai būtų baimė, panika, ar džiaugsmas. Sukčiai:

1. Sukuria skubos jausmą, teigdami, kad reikia veikti nedelsiant
2. Grasina neigiamomis pasekmėmis, jei nebus imtasi veiksmų
3. Apsimeta autoritetais, kuriais žmonės linkę pasitikėti
4. Išnaudoja žmonių norą padėti artimiesiems
5. Žada nerealistiškai dideles investicijų grąžas ar laimėjimus

Tyrimai rodo, kad sukčiai siekia, jog žmogus patektų į „eterio” būseną – emociškai pakylėtą ar sukrečiančią būklę, kurioje racionalus mąstymas užleidžia vietą instinktyviam reagavimui. Būtent dėl to sukčiai dažnai skambina ankstyvo ryto ar vėlyvo vakaro valandomis, kai žmonės būna mažiau budrūs.

## Kaip apsisaugoti nuo telefoninių sukčių

Apsisaugoti nuo telefoninių sukčių galima laikantis kelių pagrindinių taisyklių ir išliekant budriam. Štai keletas esminių patarimų:

1. Niekada neatskleiskite asmeninės ar finansinės informacijos telefonu neatpažintam skambintojui
2. Jei skambinantis asmuo teigia atstovaujantis bankui ar kitai organizacijai, padėkite ragelį ir perskambinkite oficialiu numeriu
3. Nepasiduokite skubos jausmui – teisėtos organizacijos nereikalaus priimti sprendimų per kelias minutes
4. Būkite ypač atsargūs, jei prašoma pervesti pinigus ar pateikti banko kortelės duomenis
5. Užblokuokite įtartinus telefono numerius
6. Įdiekite telefonų programėles, blokuojančias nepageidaujamus skambučius

## Teisiniai aspektai ir pasekmės

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnį, sukčiavimas yra nusikalstama veika, kuria kaltininkas apgaule savo ar kitų asmenų naudai įgyja svetimą turtą ar turtinę teisę, išvengia turtinės prievolės arba ją panaikina. Už sukčiavimą numatytos griežtos bausmės – nuo baudų iki laisvės atėmimo iki 8 metų, jei sukčiavimo mastas yra didelis.

Sukčiavimo esminis požymis yra apgaulė, kurios kriterijais laikomi: objektyvios tiesos iškraipymas, tikslas suklaidinti nukentėjusįjį ir tyčia – kaltininko suvokimas, kad jis sąmoningai pateikia objektyvios tikrovės neatitinkančią informaciją. Lietuvoje kovai su telefoniniu sukčiavimu aktyviai bendradarbiauja Ryšių reguliavimo tarnyba, mobiliojo ryšio operatoriai, bankai ir teisėsauga.

## Ką daryti, jei tapote sukčių auka

Jei įtariate, kad tapote telefoninių sukčių auka, labai svarbu veikti greitai:

1. Nedelsiant susisiekite su savo banku ir užblokuokite galimus mokėjimus
2. Praneškite apie incidentą policijai telefonu 112
3. Pakeiskite visus slaptažodžius, ypač susijusius su elektronine bankininkyste
4. Stebėkite savo finansines operacijas ir kreditinės istorijos ataskaitas
5. Išsaugokite visus įrodymus – žinutes, skambučių istoriją, bankų išrašus

Nukentėjusieji nuo sukčių neturėtų gėdytis ar bijoti pranešti apie incidentą – tai padeda teisėsaugai identifikuoti sukčius ir apsaugoti kitus potencialius nukentėjusiuosius.

## Išvados

Telefoniniai sukčiavimai Lietuvoje ir pasaulyje tampa vis sudėtingesni, o jų mastai – vis didesni. Sukčiai naudoja modernias technologijas, psichologines manipuliacijas ir net dirbtinį intelektą, siekdami apgauti ir išnaudoti žmones. Geriausias būdas apsisaugoti – išlikti budriam, kritiškai vertinti skambučius, niekada neatskleisti asmeninės informacijos telefonu ir, kilus įtarimams, nutraukti pokalbį bei pranešti atitinkamoms institucijoms.

Atminkite, kad teisėtos organizacijos niekada telefonu neprašys jūsų banko duomenų, slaptažodžių ar mokėjimų. Jei kyla abejonių, visada verta padėti ragelį ir perskambinti oficialiu numeriu. Saugumo užtikrinimas yra kiekvieno mūsų atsakomybė, tačiau kartu tai ir visuomenės bendradarbiavimo rezultatas kovoje su telefoniniais sukčiais.

Kraujo donorystė Lietuvoje

Parašykite komentarą

Kraujo donorystė Lietuvoje – tai ne tik kilnus gestas, bet ir gyvybiškai svarbi visuomenės sveikatos sistemos dalis. 2024 m. šalyje pasiektas istorinis rekordas – surinkta daugiau nei 35 tūkst. litrų kraujo, atlikta 76 900 donacijų. Tai aukščiausias rodiklis nuo 1923 metų, kai pradėta fiksuoti donorystės statistika

Kraujo donorystės svarba

Kiekvieną dieną Lietuvoje kraujo perpylimo prireikia keliems šimtams žmonių. Be donorų kraujo neįmanoma atlikti daugelio chirurginių operacijų, gydyti onkologinių ligų, padėti gimdyvėms ar sunkias traumas patyrusiems pacientams

Nauda donorui

Kraujo donorystė teikia naudą ne tik recipientams, bet ir patiems donorams:

  • Sveikatos patikra: Prieš kiekvieną donorystę atliekamas nemokamas sveikatos patikrinimas – tikrinamas hemoglobino kiekis, kraujospūdis, pulsas.
  • Mažesnė ligų rizika: Reguliariai duodant kraujo, sumažėja širdies ir kraujagyslių ligų, kepenų ligų bei tam tikrų vėžio formų rizika dėl geležies pertekliaus mažinimo .
  • Kraujo atsinaujinimas: Donorystė skatina kaulų čiulpų veiklą, atsinaujina kraujo ląstelės, gerėja kraujotaka.
  • Emocinė nauda: Žinojimas, kad tavo kraujas gali išgelbėti gyvybę, teikia moralinį pasitenkinimą ir mažina stresą.

Kas gali tapti donoru?

Donoru gali tapti 18–65 metų amžiaus asmenys, sveriantys ne mažiau kaip 50 kg, neturintys rimtų lėtinių ar infekcinių ligų. Prieš donorystę būtina būti pailsėjusiam, pavalgusiam ir išgėrus pakankamai skysčių

Donorystės procesas

Pats kraujo paėmimas trunka apie 10–15 minučių, tačiau su pasiruošimu ir poilsio laiku visas procesas gali užtrukti apie 30–40 minučių. Vienos donacijos metu paimama apie 450 ml kraujo – tai saugus kiekis, kurį organizmas atstato per kelias savaites.

Kaip prisidėti?

Kraujo galima duoti Nacionalinio kraujo centro padaliniuose didžiuosiuose miestuose ar mobiliuose kraujo donorystės autobusuose, kurie reguliariai lankosi įvairiose Lietuvos vietose. Informaciją apie artimiausias donorystės vietas galima rasti Nacionalinio kraujo centro svetainėje.

Kiekviena donacija gali išgelbėti iki trijų žmonių gyvybes, nes kraujas dažnai padalijamas į skirtingas dalis – raudonuosius kraujo kūnelius, plazmą ir trombocitus . Tapk kraujo donoru – tai paprastas būdas padaryti didelį skirtumą.